- išsprogėti
- išsprogė́ti 1. žr. išsproginėti 2: Žali medžiai išsprogė́jo, žolynėliai pražydėjo DrskD151. Kai rūtelė išsprogės, lelijėlė pražydės, tada atjoki, mano berneli TDrV154. 2. žr. išsproginėti 4: Išsprógėsma badu į miestą nurepečioję – geriau sodose Lk. \ sprogėti; išsprogėti; susprogėti
Dictionary of the Lithuanian Language.